Rudenį galima padėti pagrindus derlingam kitam sezonui. Tam tikri augalai ne tik išstumia piktžoles, bet ir saugo dirvą nuo nualinimo.
40plius.lt pasakoja, ką verta sėti po žiemą.
Kodėl tai naudinga
Podzimniai sėjimai veikia kaip natūralus „skydas“ daržui:
- jie uždengia žemę žaliu kilimu ir neleidžia piktžolėms prasiskverbti;
- šaknų sistema sulaiko drėgmę, dėka ko dirva pavasarį greičiau sušyla;
- augalai praturtina žemę maistinėmis medžiagomis ir mažina kenkėjų kiekį;
- tai laiko taupymas pavasarį – sklypas jau paruoštas naujoms kultūroms.
Kokias kultūras sėti
Svogūnai. Pasodinti po žiemą duoda ankstyvą žalumą pavasarį, o vasarą – svogūnų derlių. Be to, tampa atsparesni kenkėjams, ypač svogūnų musei.
Morkos. Sėjamos esant temperatūrai +2…+4 °C gylyje 3-4 cm. Jos anksti sudygsta ir duoda kokybiškus šakniavaisius.
Žieminis česnakas. Populiari kultūra su didelėmis skiltelėmis. Sodinti su 8-10 cm atstumu tarp skiltelių ir mulčiuoti šiaudais ar eglės šakomis.
Augalai prieš piktžoles
Be daržovių, daržą galima apsėti žolėmis ir gėlėmis, kurios išstumia piktžoles. Gerai veikia gyvatžolė, formuojanti tankų kilimą, arba konvalija, kuri nepalieka šansų piktžolėms drėgnoje dirvoje. Tarp kitų efektyvių variantų – linas, neužmirštuolės, ešolcija (kaliforninė aguona) ir švendras. Jie tuo pačiu puošia sklypą ir atlieka natūralios mulčios vaidmenį.
Rudens sėja – tai paprastas būdas išlaikyti švarų daržą iki pavasario, išstumti piktžoles ir paruošti dirvą naujoms kultūroms. Šiek tiek pastangų rudenį – ir pavasarį daržas atsidėkos sveikais daigais ir derlingumu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada tiksliai sėti podzimnius augalus šaltame klimate, kaip Lietuvoje?
Optimalus laikas – nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio, kai dirvos temperatūra nukrenta iki +5–+10 °C, bet dar nėra stiprių šalnų. Pavyzdžiui, žieminius javus, kaip rugius, sėkite anksčiau, kad jie spėtų įsišaknyti, o žieminius ridikėlius – vėliau, spalio pabaigoje. Jei sėsite per anksti, augalai gali pradėti augti ir žūti nuo netikėtų šalnų; per vėlai – nesuspės įsitvirtinti. Stebėkite orų prognozę: idealu, kai vidutinė dienos temperatūra siekia +7 °C, o naktys vėsios, bet ne žemiau 0 °C. Tai užtikrina geresnį žiemojimą ir stipresnį piktžolių slopinimą pavasarį.
Kaip paruošti dirvą prieš sėjant dangos augalus piktžolėms slopinti?
Pradėkite nuo dirvos purenimo 10–15 cm gyliu, kad pagerintumėte aeraciją ir šaknų prasiskverbimą, bet venkite gilaus kasimo, kad neištrauktumėte giliai esančių piktžolių sėklų. Pašalinkite likusias piktžoles rankomis ar lengvu ravėjimu, tada pridėkite ploną sluoksnį komposto (2–3 cm), kad praturtintumėte maistinėmis medžiagomis, ypač jei dirva skurdi. Jei dirva sunki molinga, įmaišykite smėlio ar perlito, kad pagerintumėte drenažą ir išvengtumėte vandens užsistovėjimo žiemą. pH turėtų būti 6,0–7,0; jei rūgštus, pridėkite kalkių. Po sėjos lengvai užberkite sėklas dirva ir uždenkite plonu mulčios sluoksniu, kaip lapais, kad apsaugotumėte nuo erozijos.
Kokios dažniausios klaidos sėjant žieminius dangos augalus ir kaip jų išvengti?
Viena klaida – per tanki sėja, dėl ko augalai konkuruoja ir silpnėja, leidžiant piktžolėms prasiveržti; laikykitės rekomenduojamų normų, pvz., 2–3 kg/100 m² rugiams. Kita – nemulčiavimas, kas leidžia dirvai išsausėti ar eroduoti; visada mulčiuokite 5–7 cm sluoksniu organinėmis medžiagomis. Sėjimas per gyliai (daugiau nei 2–3 cm) trukdo dygimui šaltame ore; sėkite sekliškai ir prispauskite. Taip pat klaida – ignoruoti dirvos testus: jei azoto trūksta, augalai auga silpnai; iš anksto patikrinkite ir pataisykite. Galiausiai, neplanuokite pavasarinio nutraukimo: žieminiai žūstantys augalai, kaip avižos, natūraliai žūsta, bet gyvus, kaip rugius, pjauti 2–3 savaites prieš sodinimą, kad jie nesukeltų alelopatijos naujiems augalams.
Ar galima maišyti skirtingus dangos augalus ir kokie deriniai efektyviausi piktžolėms?
Taip, mišiniai padidina efektyvumą: žolės slopina piktžoles tankumu, ankštiniai fiksuoja azotą, o brassicos gerina dirvos struktūrą. Efektyvus derinys – avižos su dobilais: avižos greitai auga ir slopina piktžoles, o dobilai prideda azoto (iki 100 kg/ha) ir tęsia augimą po avižų žūties. Kitas – žieminiai rugiai su plaukuotosiomis vikiomis: rugiai aeruoja dirvą giliomis šaknimis (iki 1 m), o vikios fiksuoja azotą ir gerina bioįvairovę, mažindami kenkėjus. Arba garstyčios su lauko žirniais: garstyčios išskiria gliukozinolatus, natūraliai slopinančius piktžoles ir nematodus. Mišiniuose naudokite 60% žolių ir 40% ankštinių; tai užtikrina pilną dirvos padengimą ir ilgalaikę naudą, ypač šaltuose klimatuose.
Kaip nutraukti žieminių dangos augalų augimą pavasarį be chemijos?
Žieminiai žūstantys augalai, kaip avižos ar garstyčios, natūraliai žūsta nuo šalnų žemiau -10 °C, palikdami mulčią; tiesiog palikite juos skilti. Gyviems, kaip žieminiams rugiams, pjauti žolę 20–30 cm aukštyje, kai jie pradeda žydėti (gegužės pradžioje), ir palikite ant dirvos kaip mulčią, kuri slopina piktžoles 4–6 savaites. Arba naudokite ritininį presą, kad sulaužytumėte stiebus be pjovimo, išsaugant šaknis dirvoje. Jei reikia, lengvai įterpkite į dirvą 5–10 cm gyliu, bet venkite gilaus ariimo, kad neištrauktumėte piktžolių. Tai ne tik slopina piktžoles, bet ir prideda organinės medžiagos, gerindamos dirvos struktūrą ir mikrobų aktyvumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Kokios alternatyvios dangos augalų rūšys tinka Lietuvos klimatui piktžolėms slopinti?
Žieminiai rugiai (Secale cereale) – atsparūs šalčiui iki -30 °C, greitai auga ir išskiria alelopatines medžiagas, slopinančias piktžoles kaip ambroziją; sėkite 2 kg/100 m². Avižos (Avena sativa) – žūsta žiemą, bet tankiai padengia dirvą, mažindamos eroziją; idealu molingoms dirvoms. Garstyčios (Brassica spp.) – biofumigantai, mažinantys dirvos ligas ir nematodus, auga greitai rudenį. Plaukuotosios vikios (Vicia villosa) – fiksuoja azotą (50–150 kg/ha), formuoja tankų kilimą; derinkite su javais. Žieminiai kviečiai – panašūs į rugius, bet švelnesni, gerina dirvos struktūrą giliomis šaknimis. Daikono ridikėliai – prasiskverbia per kietą dirvą, gerindami drenažą ir slopindami piktžoles šaknimis iki 50 cm.
